
MANAMUKI
Mike Resnick
HUGO 1991
"Manamouki" by Mike Resnick,
copyright © 1990, by Mike Resnick,
used by permission of the author
---
Prieð daugelá amþiø pirmojo Kikuji protëvio Gikuji vaikai ásikûrë ðventojo Kirinijagos kalno, dabar vadinamo Kenijos
Kalnu, papëdëje.
Jo ðlaituose veisësi daugybë gyvaèiø, taèiau Gikuji vaikams bei vaikaièiams jos pasirodë bjaurios, ir jie netrukus
pastaràsias iðnaikino. Gyva liko tik viena.
Vienà dienà toji gyvatë atðliauþë á jø kaimà ir, nutvërusi maþytá vaikelá, surijo já. Gikuji vaikai kreipësi á savo
gydytojà ir kerëtojà - mundumugu - praðydami paðalinti grësmæ.
Mundumugu iðmetë magiðkuosius kauliukus, paaukojo oþkà ir galiausiai paruoðë nuodus gyvatei sunaikinti. Jis
perskrodë pilvà dar vienai oþkai, jos viduriuose paslëpë nuodus ir viskà paliko po medþiu. Jau kità dienà gyvatë,
prarijusi radiná, nugaiðo.
- Dabar, - tarë mundumugu, - sukapokite gyvatæ á ðimtà gabalëliø ir iðmëtykite juos ant ðventojo kalno, idant joks
demonas nebegalëtø jos atgaivinti.
Gikuji vaikai viskà padarë, kaip buvo liepta, ir iðbarstë gyvatës gabalus Kirinijagos ðlaituose. Taèiau naktá tie gabalai
atgijo ir virto gyvatëmis, tad netrukus visi kikuji iðsigandæ nebedráso perþengti savo boma slenksèiø.
Mundumugu pakilo á kalnà ir, pasiekæs jo virðukalnæ, kreipësi á Ngai.
- Mus uþplûdo gyvatës, - tarë jis. - Jeigu tu nesunaikinsi jø, Kikuji tauta tikrai þus.
- Að sukûriau gyvatæ, o taip pat Kikuji bei visa kita, - atsakë Ngai, sëdëdamas savajame auksiniame soste Kirinijagos
virðûnëje. - Tai, kà að sukûriau: ar tai bûtø þmogus, ar gyvatë, medis ar netgi mintis - man nëra ðlykðtûs. Ðá kartà að
jus iðgelbësiu, nes esate jauni ir nepatyræ, taèiau nevalia pamirðti, jog negalima naikinti vien to, kas atrodo ðlykðtu. Jei
bandysite ðità sunaikinti, susilauksite ðimtàkart didesnës nelaimës.
Ðtai kodël Kikuji þmonës nusprendë dirbti þemæ, o ne medþioti dþiungliø þvëris, kaip Vakamba gentis ar kariauti su
kaimynais kaip Masajai - nenorëjo, kad juos nusiaubtø, kà jie tarësi jau sunaikinæ. Ðià tiesà savo tautai skiepijo
kiekvienas mundumugu, net ir po to, kai iðvykæ ið Kenijos, mes persikëlëme á naujai sukurtà Kirinijagos pasaulá.
Per visà mûsø genties istorijà tik vienas mundumugu pamirðo Ngai pamokymà, tà tolimà dienà gautà ðventojo kalno
virðûnëje.
Ir tas mundumugu buvau að pats.
---
Pabudæs iðvydau hienos mëðlo krûvelæ prie savo trobelës kampo. Turëjau susivokti, jog ta diena buvo prakeikta,
nes tai pats blogiausias þenklas. Be to, sausas ir karðtas brizas, keldamas dulkiø kamuolius, pûtë ið vakarø, o juk visi
gerieji vëjai paprastai dvelkia ið rytø.
Tà dienà turëjo atvykti mûsø pirmieji imigrantai. Jau nuo seno arðiai ginèijomës, nes nenorëjome jokiems atvykëliams
leisti apsistoti Kirinijagoje. Gyvenome pagal senuosius mûsø tautos paproèius ir nepageidavome, kad kokia nors
iðorinë jëga sugadintø visuomenæ, kurià buvome sukûræ. Taèiau mûsø valdþia pareiðkë, jog bet kuris kikuji,
paþadëjæs paklusti mûsø ástatymams ir sumokëjæs mokesèius Eutopijos Tarybai, gali emigruoti ið Kenijos. Todël po
visø ámanomø ir neámanomø vilkinimø, sutikome priimti Tomà Nkobæ su þmona.
Ið visø kandidatø Nkobë atrodë tinkamiausias. Gimæs Kenijoje, jis uþaugo ðventojo kalno ðeðëlyje, o baigæs
mokslus uþsienyje, gráþo ir tapo didelës fermos, kurià jo ðeima ásigijo ið vieno paskutiniøjø europieèiø, valdytoju. O
svarbiausia - jis buvo tiesioginis Jomo Keniatos, didþiosios Liepsnojanèios Kenijos Ieties, atvedusio mus á
nepriklausomybæ, palikuonis.
Að, lydimas tik savo jaunojo padëjëjo Ndemi, iðkeliavau per sausà iðdegusià savanà link nedidelës nusileidimo
aikðtelës Havene pasitikti atvykstanèiøjø. Du kartus kelià mums pastojo buivolas, o kartà Ndemi teko akmenimis nuvyti
hienà, kol galiausiai
mes pasiekëme tikslà ir iðgirdome, jog transportinis Aptarnavimo Tarnybos laivas, turëjæs atskraidinti Nkobæ ir jo
þmonà, dar neatvykæs. Atsisëdau akacijos pavësyje, o netrukus ir Ndemi ásitaisë ðalia.
- Jie vëluoja, - pasakë mano maþasis palydovas, ásistebeilijæs á akinanèiai mëlynà dangø. - Gal jie apskritai neatvyks.
- Atvyks, - atsakiau. - Visi þenklai tà pranaðauja.
- Bet tai blogi þenklai, nors galbût Nkobë yra geras þmogus.
- Pasaulyje esama daug gerø þmoniø, - iðtariau að, - ir ne visi jie ið Kirinijagos.
- Tu susirûpinæs, Koriba? - paklausë Ndemi tuo metu, kai netoliese, per sausà, traðkanèià þolæ nustypsëjo
kuoduotøjø gerviø porelë.
- Man neramu, - tepasakiau.